Aknės gydymas      

Aknė - tai bendrinis odos ligos pavadinimas, dažniausiai apibrėžiantis spuoguotą, inkštiruotą odą. Mediciniškai aknė yra riebalinių liaukų sutrikimas. Ši odos liga gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų. Aknė gali būti įvairių sunkumo formų, kurios priklauso nuo sergančiojo odos priežiūros, imuninės sistemos, prevencijos, gydymo ir kitų veiksnių. Dažnai kartu su akne pasireiškia psichologinės problemos: nevisavertiškumo jausmas, kompleksai dėl spuogų, baimė. Nors nuo šios ligos dažniausiai kenčia paaugliai , neretai ji pasireiškia ir suaugusiems, sulaukusiems 25–40 metų amžiaus, tai vadinamoji vėlyvoji aknė.

Pagrindinė aknės atsiradimo priežastis – odos riebalinių liaukų aktyvumas bei padidėjusi riebalų gamyba. Odos pokyčiai dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio kraujyje. Bet koks stresas, vidinė įtampa, emociniai išgyvenimai gali jį padidinti, o tai suaktyvina aknės išvešėjimą. Riebalai, jų sankaupos ir negyvos odos ląstelės sulimpa tarpusavyje ir suformuoja kamščius, kurie užkemša odos poras ir yra matomos kaip balti arba juodi inkštirai. Susidaro sąlygos plisti odos bakterijoms, kurios greitai dauginasi ir sukelia uždegimą, dirgina odą. Taip susiformuoja uždegiminiai aknės bėrimai – pūlinukai, skausmingi raudoni mazgeliai ar didesni pūlingi infiltratai – cistos. Sugijus giliems bėrimams lieka raudonos, vėliau – mėlynos dėmės, dažnai ir randeliai.

Ligai gydyti naudojama ta pati ozonoterapijos taktika, kaip gydant celiulitą – būtina gerinti po oda esančių riebalų audinį. Skatinant oksidavimo procesus atkuriama mikrocirkuliacija, gerinamas energijos tiekimas į ląsteles, kitaip tariant jos yra „atgaivinamos“. Proceso metu strijos iš dalies nyksta ar visiškai dingsta.