Celiulito gydymas

Celiulitas – patologinė riebalų ląstelių būsena, sąlygojama specifine moterų poodinės riebalų ląstelienos sandara, ir yra moterų problema.. Liga atsiranda dėl genetinių, šeimyninių, nacionalinių ypatumų, lytinio brandumo, nėštumo, gimdymo, gormoninių sutrikimų, kontraceptinių preparatų vartojimo, amžiaus, gyvensenos bei kitų priežasčių. Ja serga iki 80% moterų. Dažniausiai celiulitas pažeidžia šlaunis ir sėdmenis, rečiau nugarą ir rankas.

Moters organizmas turi specifinę sandarą: riebalų audiniai kaupiasi liemens, sėdmenų ir pilvo srityse ir kinta dėl ginekologinių problemų, gormonų funkcijų sutrikimų (kiaušidžių disfunkcija), skydliaukės, kasos ir kitų vidinės sekrecijos liaukų disbalanso. Sutrikus mikrocirkuliacijai atsiranda patinimų, po oda esančioje riebalų ląstelienoje kaupiasi skystis – formuojasi celiulito mikromazgeliai, kuriuos matome odos paviršiuje ir galime apčiuopti. Riebalų ląstelės degeneruoja, grupuojasi ir jungiamajame audinyje sudaro standžius konglomeratus (makromazgelius), kurie blokuoja kraujo apytaką ir limfo nutekėjimą, vyksta riebalų ląstelių kalcinacija. Pradinėse celiulito stadijose susiformuoja kosmetinis defektas – rupi oda, vadinama „apelsinų oda“. Progresuojant ji virsta „vynuogių kekėmis“.

Atliekant celiulito profilaktiką ir jį gydant naudojama ozonoterapija . Racionaliausia pradėti gydyti celiulitą ankstesnėse stadijose, kol jis yra grynai estetinė problema, ozoną naudojant kaip monoterapiją. Geram kosmetiniam efektui pakanka tik kelis kartus suleisti ozoną po oda. Jei celiulitas toli pažengęs, ozonoterapija kombinuojama su miostimuliacija, vakuuminiu masažu, preso- ir ultragarso terapija, enterosorbcija. Klinikoje derinamas vietinis ozono taikymas (deguonies-ozono mišinio injekcijos po oda, masažas, naudojant ozonuotą aliejų) su sisteminiais metodais (ozonuotų tirpalų ir paciento autokraujo suleidimas į veną). Taip siekiama geresnio ir ilgiau trunkančio efekto.

Naudojant ozoną susikaupę riebalai greitai mažėja, riebalų audinys tampa standesnis ir kompaktiškesnis. Taip pasiekiama puikių rezultatų formuojant kūno kontūrus (neoperacinis figūros modeliavimas, nechirurginė lipoksacija): koreguojant pagurklį, patempiant odą ir veido kontūrus, formuojant krūtis, šlaunis, sėdmenis. Ozonas greitai pašalina susikaupusius riebalus iš pilvo, ypač iš jo apačios, kurią sunku koreguoti tradicinėmis korekcijos formomis ir kuri praktiškai nekinta dietoterapijos metu ar lieknėjant. Teisingai vykdant gydymą visa tai vyksta be chemijos, medikamentų, beveik be kontraindikacijų ir be pašalinių efektų.

Ozonoterapija skiriasi nuo kitų lipolizės rūšių (mechaninės, elektrinės, ultragarsinės, cheminės) tuo, kad ozonolipolizė ar ozonolizė (riebalų audinių skaidymas ozonu) lokaliai ir kartu sistemiškai detoksikuoja, didina riebalų evakuaciją ir utilizaciją. Pradedami stimuliuoti ląstelėse vykstantys procesai, didėja deguonies transporto funksija ir, atitinkamai, organizmo oksidavimo potencialas. Parenteraliai suleistas ozonas ne tik aktyvuoja lipidų apykaitą, bet ir paleidžia natūralų nuosavų energijos atsargų, t.y. susikaupusių riebalų, perdirbimo mechanizmą. Kartu su nykstančiu celiulitu ir lieknėjama, atkuriamas raumenų tonusas, stiprėja ir tonizuojasi visi paveikti audiniai. Oda neglęžta, kaip tai vyksta lieknėjant paprastu būdu ar gydant celiulitą kitais metodais, atvirkščiai, gerėja jos struktūra, didėja elastingumas, turgoras ir išorė.