Ozono taikymas medicinoje

Ozonas būtinas gyvybei Žemėje. Nedidelės koncentracijos ozono yra visoje Žemės atmosferoje: pažemėje ozonas laikomas oro teršalu, kenkiančiu plaučiams, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (apie 20 km virš jūros lygio) ozonas trukdo kenksmingam ultravioletiniam spinduliavimui pasiekti Žemės paviršių. Vykstant atmosferos procesams ozonas žemuosiuose atmosferos sluoksniuose skyla į gryną deguonį O2 ir neigiamus deguonies jonus O, tokiu būdu palaikydamas reikalingą žmogaus gyvybei oro sudėtį.

Ozono gydomosios savybės žinomos daugiau kaip 80 metų. Jau pirmojo pasaulinio karo metu ozonu buvo sėkmingai gydomos kareivių žaizdos, gangrena bei grybelių pažeista oda. Taip buvo išsaugota gyvybė daugeliui sužeistų karių.

Paskutiniaisiais dviem dešimtmečiais ozonoterapija vis plačiau taikoma medicinoje. Tai padeda sumažinti antibiotikų dozes, o kai kuriais atvejais ir visai juos pakeisti. Juk žinoma, kad antibiotikai sumažina organizmo apsaugines funkcijas, gali sukelti elergines ir imunodeficitines ligas.

Šiuolaikinė medicina ozoną sugeba išgauti iš švaraus medicininio deguonies specialios įrangos pagalba t.y. gaunamas farmakologinio švarumo ozono-deguonies mišinys. Jam būdingos savybės:

1. baktericidinės (naikina bakterijas);

2. fungicidinės (naikina grybelius);

3. virusocidinės (naikina virusus);

4. plečia kraujagysles (skatina endogeninį NO (azoto oksido) išsiskyrimą);

5. nuskausmina (oksiduoja algopeptidus, kurie sukelia skausmą);

6. detoksikuoja (oksiduoja kenksmingas medžiagas – toksinus, atstato rūgštinius kepenų ir inkstų fermentus);

7. regeneracinės (greitina žaizdų gijimą);

8. imonureguliacinė (mažos ozono dozės stiprina imunitetą);

9. hematologinės (mažos ozono dozės skystina kraują, didelės – skatina krešėjimą).

Patekęs į organizmą ozonas tuoj pat skyla, nuo jo atsijungia atominis deguonis, kuris sustiprina visų gyvybiškai svarbių procesų jonines reakcijas ir sukelia gydomąjį efektą. Ozonas stiprina oksidacinius atstatomuosius procesus, greitai sumažina ar pašalina intoksikacijos požymius, pagerina mikrocirkuliaciją. dėl to pagerėja organų ir audinių aprūpinimas krauju, ląstelių mityba, pašalinamas deguonies trūkumas, riebalai nukreipiami į energetinių procesų suaktyvinimą, padidinamas imunitetą.

Ozonas malšina skausmą, reguliuoja miegą, sumažina uždegimo destrukcinę fazę, stresą, palaiko adaptacijos reakcijas, sureguliuoja aktyvinimo ir slopinimo procesus. Nuima lėtinį nuovargį, grąžina darbingumą.

Atsižvelgus į aukščiau išvardintas savybes ozonoterapiją galima taikyti esant bet kokiam susirgimui. Šio metodo efektyvumas yra 80 – 95%. Informacija pagrįsta 90 metų tyrimų ir taikymo duomenimis skirtingose pasaulio šalyse: Vokietijoje, Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Kuboje, NVS šalyse ir Lietuvoje.

Ozonoterapija gerai dera su farmakologiniais preparatais, fizioterapija, fitoterapija, homeopatija. Sustiprindama jų veikimą, leidžia sumažinti vaistų pašalinius poveikius, sutrumpinti gydymo kurso trukmę, tai reiškia padidinti efektyvumą bei sumažinti gydymo išlaidas.

Neginčijamas ozonoterapijos privalumas yra tas, kad nėra pašalinio poveikio ir gydymas ozonu nesukelia komplikacijų bei priklausomybės nuo šio metodo. Tai leidžia taikyti jį tam pačiam žmogui daug kartų ir gauti gerus rezultatus. Metodo paprastumas, prieinamumas, rezultatyvumas pritraukia mąstančius ir ieškančius visų specializacijų, nuoširdžiai suinteresuotus padėti savo pacientams gydytojus, o taip pat ir norinčius pasveikti naujų ozonotechnologijų dėka sergančiuosius.